Pastato inžinerinių tinklų projektavimas BIM aplinkoje

Pastato inžinerinių tinklų projektavimas BIM aplinkoje

Lietuvos statinių projektavimo bendrovės vis dažniau naudoja inovatyvias projektavimo technologijas, tokias kaip BIM aplinkai skirti DDS-CAD programiniai moduliai, padedantys visiškai sumažinti galimų projekto klaidų tikimybę. Programė įranga DDS-CAD inžinieriams leidžia greitai ir kokybiškai kurti pastato inžinerinių tinklų sistemas, iki smulkmenų pateikiant projektinius sprendinius, juos integruojant į bendrąjį pastato modelį ir parodant visų pastato sistemų sąveiką.

BIM programinė įranga statinio inžinerinių tinklų projektavimui

DDS (Data Design System) pastatams projektuoti skirtas programas pradėjo siūlyti dar 1984 metais. Nuo to laiko parduota maždaug 15 tūkst. licencijų, daugiausia Europoje. Programinė įranga DDS-CAD išsiskiria funkcionalumu, pasiūlydama tikslų geometrinį pastato atvaizdavimą ir automatiškai parengdama išsamius ir patikimus dokumentus, tokius kaip sąmatų žiniaraščiai su medžiagų kiekiais ir kainomis, detalius dvimačius arba trimačius  mazgų ir detalių brėžinius, reikalingus projekto dokumentacijai pildyti.

Projektuojant pastato inžinerinius tinklus DDS-CAD programiniu paketu, projektinius sprendinius galima priimti atsižvelgiant į LST EN projektavimo standartus, kurių nereikia papildomai įdiegti, – jie automatiškai atnaujinami atsiradus  pakeitimų.

Pasirinkus kriterijus, DDS-CAD programinis paketas tikrina projektą, nustatoma, ar pasirinkti sprendiniai tinkami.  Darbo eigą ir kokybę palengvina DDS-CAD programiniame pakete įrengtas klaidų identifikatorius ir  registras, įspėjantis inžinierius, ar projektuojama inžinerinė sistema sujungta teisingai, ar sistemos realiai nesikerta, automatiškai generuojamos inžinerinių tinklų charakteristikos.

„DDS-CAD programiniu paketu atliekami įvairūs skaičiavimai padeda projektuotojui nuspręsti, kokie sprendiniai optimaliausi“, – teigia E. Beržanskis. Pasak jo, apšvietimo lygį galima apskaičiuoti pagal higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ir parinkti atitinkamus šviestuvus, be to, įmanoma numatyti, koks būtų įtampos kritimas sistemoje, ir taip iš anksto sužinoti, ar projektuojama sistema atitinka saugos taisykles.

Programiniame pakete DDS-CAD Electrical įdiegtas „Dialux“ papildinys palengvina natūralaus ir dirbtinio apšvietimo projektavimą. Ši programa atlieka apšvietimo analizę ir apskaičiuoja apšvietimo lygius– taip parenkamas optimalus apšvietimo modelis, nuo kurio priklauso, ar tai bus LED, ar įprastas apšvietimas. Tada galima parinkti realius gaminius ir jų išdėstymą patalpoje.

DDS-CAD Electrical programiniu paketu galima stebėti visas atšakas ir kabelių matmenis, todėl pakeičiant arba prijungiant kiekvieną grandinę bus automatiškai atliekami pakeitimai sąnaudų žiniaraštyje ir paskirstymo skydų schemose.

„Automatiškai sudarant sąnaudų žiniaraščius, daug paprasčiau prognozuoti projekto kainą ir išvengti statybos metu pasitaikančių nenumatytų išlaidų“, – tikina E. Beržanskis. Praktika rodo, kad DDS-CAD programiniu paketu atliekami skaičiavimai, automatinis brėžinių sudarymas ir aktualios dokumentacijos kaupimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir sutaupyti iki 30 proc. laiko, kurio prireiktų projektą rengiant įprastais metodais.

Ernestas-Berzanskis-Intelligent-BIM-Solutions-direktorius

Vieni pirmųjų Lietuvoje - UAB Synergy Solutions

Dar 2011 m. DDS-CAD programine įranga pradėjo naudotis ir įmonės Synergy Solutions projektuotojai. Bendrovė buvo viena pirmųjų, įsigijusių DDS-CAD licenciją. Ji sėkmingai ja naudojasi iki šių dienų. Mokantis ja dirbti daug padėjo kolegos iš Norvegijos, Olandijos ir Vokietijos.

Dabar Synergy Solutions projektuotojai naudojasi naujausiomis DDS-CAD modulių versijomis. Nuolat gaunami naujiniai, duomenų bazės papildomos naujais įrenginiais, atsiranda naujų funkcijų, palengvinančių inžinerinių tinklų projektavimą. Jeigu projekte tenka parinkti inžinerinių tinklų komponentus, kurių nėra DDS-CAD duomenų bazėje, problema lengvai išsprendžiama pakeitus esamo komponento parametrus pagal gautas technines specifikacijas.

„Jeigu projektas nestandartinis arba reikia labai tiksliai išdėstyti šviestuvus, naudojamės DDS-CAD įdiegtu „Dialux“ papildiniu. Patogu, kad abi programos suderintos ir veikia be jokių nesklandumų“, – teigia I. Čirūnaitė. Dabar tik vieninteliu DDS-CAD programiniu paketu „Electrical“ galima sukurti visą projektą, kitais atvejais reikia naudotis daugiau nei viena programa.

DDS-CAD yra intuityvus, jis padeda sutaupyti daug laiko atsisakius viso pasikartojančio darbo, kai, pasirinkus vieną elementą, jį reikia išdėstyti per visą pastatą. Kitose programose nėra tokių darbą palengvinančių ir klaidų skaičių mažinančių funkcijų. Naudojantis DDS-CAD, pavyksta išvengti tokių dažniausiai pasitaikančių klaidų kaip sistemų susikirtimas, o tai dažniausiai išryškėja tik pradėjus statybas.

DDS-CAD programinį paketą Synergy Solutions naudoja tiek Lietuvos, tiek užsienio projektams rengti. Dalyvauti užsienio objekų projektavimo darbuose be DDS-CAD programinės įrangos, būtų tiesiog neįmanoma.

Didžioji dalis kompleksinių projektų, kai pasitelkiami projektuotojai iš užsienio, yra vykdoma BIM aplinkoje. Bendrovei Synergy Solutions teko projektuoti inžinerinių tinklų sistemas gyvenamuosiuose namuose Švedijoje, taip pat Danijos viešbučių tinklo CABINN pastatus.

UAB Synergy Solutions, CABINN hotel projktavimas

„Plėtodami mūsų bendrovės verslą, atsižvelgiame tiek į užsienio partnerių poreikius, tiek į Lietuvoje plėtojamas skaitmeninės statybos idėjas, todėl BIM technologijų įsisavinimas ir naudojimas kasdieninėje veikloje yra vienas iš pagrindinių bendrovės prioritetų, – teigia įmonės vadovė I. Čirūnaitė – ateities pokyčiams reikia pradėti ruoštis jau šiandien, kitaip beviltiškai atsiliksime.“

Projekto kokybė priklauso nuo aiškiai apibrėžtų procesų. RIBA etapai

Projekto kokybė priklauso nuo aiškiai apibrėžtų procesų. RIBA etapai

Straipsnis iš svetainės http://ibimsolutions.lt

Autorius:  Ernestas Beržanskis, Intelligent BIM Solutions direktorius

Lietuvos statybos teisiniuose reglamentuose apibrėžti projekto įgyvendinimo etapai smarkiai skiriasi nuo geriausios užsienio praktikos. Dabartiniai projekto etapai mums neužtikrina sklandaus perėjimo iš vieno etapo į kitą ir projekto dalyvių bendradarbiavimo. Nėra aiškiai apibrėžta, kas turi būti daroma kiekvienu projekto etapu, kokie turi būti pasiekti tikslai, neapibrėžti ir patys etapai arba kaip mes juos interpretuojame. Dėl neapibrėžtumo lieka vietos interpretacijoms, todėl kyla ginčų tarp užsakovo, rangovo ir projektuotojo.

Geroji projekto proceso pasaulinė praktika

Bendraudamas su statybos proceso dalyviais, dažnai girdžiu statybininkų priekaištų dėl projekto kokybės, baigtumo, dėl to atsirandančių pakeitimų statybos metu, vėlavimo, augančių sąnaudų. Ypač daug nesusipratimų kyla dėl inžinerinių sistemų, nes techniniuose projektuose tai dažnai yra tik nebaigti scheminiai sprendiniai, o darbo projektas (kaip jau priimta konstrukcijų daliai) dažnai būna tik formalumas. Įdomu tai, kad ginčų atveju nepavyksta išreikalauti tinkamos projekto kokybės, nes mūsų įstatymuose tai nepakankamai reglamentuota.

Akivaizdu, kad turime problemų dėl projekto etapų, jų apibrėžimų ir reikalavimų, taikomų projekto informacijos detalumui ir baigtumui. Manau, reikėtų perimti geriausią pasaulinę praktiką.

Nagrinėdami užsienio valstybėse apibrėžtus projekto etapus ir procesus, matome esminių skirtumų, palyginti su Lietuva. Kad ir kokios būtų projekto organizavimo formos (ar projektavimu rūpinasi generalinis rangovas, ar modelis parenkamas baigus projektuoti), išskiriami tokie patys etapai ir procesai, kurie turi būti atlikti įgyvendinant projektą.

Projekto procesus ir jų gerąją praktiką pasaulyje nagrinėja kelios organizacijos. Pirmiausia britų Statybos pramonės taryba (angl. Construction Industry Council, CIC) ir Karališkasis Britanijos architektų institutas (angl. The Royal Institute of British Architects, RIBA). Šių organizacijų projekto metodika iš esmės sutampa.

RIBA aprašytasis procesas lyg ir panašus į mūsų, tačiau kur slypi svarbiausias ir rezultatus lemiantis skirtumas?

Tai kur kas kompleksiškesnis pasiruošimas, galimybių studija ir koncepcijos projektas, kurį rengia ne vien architektai, o visa projektuotojų ir kitų specialistų komanda. Todėl, įgyvendinant koncepciją, nustatomi pagrįsti, apskaičiuoti ir visoms šalims tinkami sprendimai, atsižvelgiant į funkcinius, aplinkosaugos, energetikos, statybos strategijos ir eksploatacijos išlaidų poreikius, tikslus.

Statybos proceso RIBA etapai

RIBA etapai, Synergy Solutions

0 etapas – projekto apibrėžimas. Nusprendžiama, ar verta vystyti projektą, koks tai bus projektas, ar yra galimybių. Paruošiama pirminė projekto programa.

1 etapas – pasiruošimas projektui. Atliekama galimybių studija, sklypo analizė, nustatomi esminiai projekto tikslai, reikalavimai, įskaitant skirtingas sritis. Šiuo etapu nustatomos projektui reikalingos kompetencijos ir surenkama visa komanda.

2 etapas – koncepcijos projektas. Dirba integruota komanda: architektai, konstruktoriai, sistemų inžinieriai, priežiūros specialistai. Kiekvienas narys sprendimus vertina savo požiūriu, nagrinėjami sprendimų variantai, vykdoma analizė, skaičiavimai. Kitaip tariant, šiuo etapu atsakoma į esminius klausimus, kas turi būti padaryta, ir pagrindžiama kodėl. Šį ir lietuviškąjį ikiprojektinių pasiūlymų etapus sudėtinga lyginti tiek pagal apimtį, tiek pagal kokybę.

3 etapas – projekto vystymas. Projektuotojai arba kita komanda imasi vykdyti jau priimtus pagrįstus sprendimus. Šis etapas gal labiau atitinka lietuvišką sąvoką „techninis darbo projektas“. Po šio etapo pasirenkami rangovai.

4 etapas – techninis (kitur dar vadinamas gamybos) projektas. Jau būna parinkti visų dalių rangovai, kurie kartu su projektuotojų komanda derina sprendimus. Šiuo etapu ruošiamas gana detalus gamybos, pirkimų, statybos darbų planas.

5 etapas – statyba. Vykdomas planas, atliekama projekto vykdymo kontrolė, prireikus daromi projekto pakeitimai ir renkama informacija, skirta pastato eksploatacijai.

6 etapas – perdavimas eksploatuoti. Perduodama visa informacija, paruošiami stebėjimo, priežiūros planai. Pasirašomos pastato administravimo sutartys.

7 etapas – eksploatacija. Pradėjus eksploatuoti statinį, vykdoma garantinė techninė priežiūra, stebėjimas, atliekami papildomi vertinimai, atnaujinama detalioji informacija.

RIBA etapai, BIM vadyba, Synergy Solutions

RIBA aprašytojo proceso rezultatus lemiantis veiksnys – kur kas kompleksiškesnis pasiruošimas, galimybių studija ir koncepcijos projektas, kurį rengia ne vien architektai, o visa projektuotojų ir kitų specialistų komanda.

Manyčiau, turime aiškiai apibrėžti šį etapą ir Lietuvoje. Kitas esminis skirtumas – baigiamuoju projektavimo etapu visi rangovai papildo projektavimo komandą, dirba kartu ir siekia bendrai pasiruošti statyboms.

Tad ypač svarbu numatyti etapą, kai projektuotojai bei visi rangovai, subrangovai kartu derina ir detalizuoja sprendimus. Tai padėtų išvengti daugybės nesusipratimų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kurie klausimai ar jų aspektai kuriuo projekto etapu nagrinėjami. Pavyzdžiui, pastato eksploatacijos, priežiūros strategijos klausimai aptariami jau pirmuoju etapu ir plėtojami vėliau. Tai išties svarbu, nes nuo pat pradžių turime vertinti visus savo sprendimus ir statinio eksploatacijos, ir priežiūros aspektu.

Sprendimų kryptis – procesų aiškumas ir BIM

Ar ne laikas pasinaudoti jau patikrintomis metodikomis ir pritaikyti jas Lietuvoje? Be minėtų projekto etapų, svarbu apibrėžti kiekvieno etapo rezultatus, informacijos detalumą.

LOD (angl. Level of Development) – modeliavimo detalumo sistema, aprašanti kiekvienos projekto dalies išbaigtumo lygį. Ši sistema yra tarptautinė ir rekomendacinio pobūdžio, naudojama formuojant techninius reikalavimus projekto išbaigtumui.

Jei kiekvienam projekto etapui, kiekvienai projekto daliai dar galėtume nusakyti informacijos detalumą, gautume tvarią sistemą, kai užsakovas ir vykdytojas vienodai supranta, kas, kada ir kaip detaliai turi būti atlikta.

RIBA etapai, Projekto kokybė, Level of Development

Šiuolaikinės projektavimo ir statybos valdymo, o vėliau ir statinių priežiūros BIM metodikos ir technologijos sudaro išskirtines sąlygas dirbti pagal minėtas metodikas bei užtikrinti bendradarbiavimą, informacijos integralumą tiek projektuojant, tiek pereinant iš vieno projekto etapo į kitą.

Taikant BIM, anksčiau aprašyti procesai tampa realūs, lengviau įgyvendinami, BIM technologijos užtikrina geresnį visų proceso dalyvių bendradarbiavimą ir darbą integruotoje aplinkoje, o svarbiausia – sukurtos informacijos panaudojimą gamybos ir statybos etapuose.

Amager Bakke atliekų deginimo jėgainė ir slidinėjimo kurortas viename

Amager Bakke atliekų deginimo jėgainė ir slidinėjimo kurortas viename

Ambicingas architektų įmonės „Bjarke Ingels Group“ darbas, sukėlęs daugybę diskusijų tiek pačioje Danijoje, tiek pasaulyje, konkursą laimėjo dar 2011 m., tačiau 2012 m. projektas buvo sustabdytas dėl galimai per didelio planuojamo sudeginti atliekų kiekio. Po ilgų derybų pasiruošimo darbai buvo pratęsti 2013 m., o pačios statybos tęsiasi daugiau nei metus. Naujasis daugiafunkcinis centras pakeis seną atliekų deginimo jėgainę, kuri jau skaičiuoja daugiau nei 40 savo gyvavimo metų.

Nauja šiluminė elektrinė Kopenhagoje

Nauja šiluminė elektrinė bus 20% efektyvesnė ir tieks šilumą bei elektros energiją 140,000 namų Kopenhagoje ir aplinkiniuose rajonuose. Nors 60 MW jėgainė gali sudeginti 500,000 tonų atliekų per metus (apie 200 sunkvežimių atliekų per dieną) didžiausia nustatyta riba jai – 400,000 tonų dėl išmetamų į atmosferą CO2 dujų kiekio.

Projektuojant konstrukcijas dalyvavo Synergy Solutions

UAB „Synergy Solutions“ konstruktorių komanda vienus metus dalyvavo rengiant šį sudėtingą ir įdomų projektą. 5 konstruktorių komanda atliko pastato dalies tarp ašių 14-20 ir 31-36 antžeminės g/b konstrukcijų dalies projektavimo darbus. Atliko plieninės rampos, kuri formuoja slidinėjimo trasos apatinę dalį projektavimo darbus.

„Synergy Solutions“ teko suprojektuoti vieną didžiausių pagal skerspjūvį elementų projekte, tai 1400 x 2300 mm skerpsjūvio gelžbetonio (g/b) sija, taip pat nemažai prisidėjo sprendžiant plieninių ir g/b konstrukcijų sujungimo mazgus.

Amager Bakke šiluminės jėgainės konstrukcijų BIM modelis

„Synergy Solutions“ konstruktoriams teko gilinti žinias g/b plastiškumo teorijoje bei dalintis patirtimi su kitomis konstruktorių grupėmis, kurios dirbo prie kitų pastato dalių. Konstruktoriams teko susipažinti ir dalyvauti  šio pastato BIM procese.

BIM technologijos

Projektuojant tokio sudėtingumo pastatus neapsieinama be BIM technologijų. Danų inžinerijos kompanija „Moe A/S“, atsakinga už konstrukcinių struktūrų planavimą ir projekto kontrolę, pasirinko „Tekla“ programinę įrangą, kad pastato modelis būtų maksimaliai detalizuotas.

„Amager Bakke“ 3D modelį projektavę 6 BIM srities specialistai nuolat jį tikrina statybų eigoje, o daugybė statybų inžinierių atlieka skaičiavimus ir daro pakeitimus. Bendradarbiaudami su projektuotojais, inžinieriai gali iš anksto numatyti statybines problemas ir jas išspręsti dar statyboms net neprasidėjus.

„Tekla“ programinė įranga šiame projekte naudojama maksimaliai: skaičiuojamas reikiamas betono kiekis, armatūrų virinimo taškai, planuojamas darbuotojų darbo laikas, atliekamos reikalingų medžiagų kokybinės ir kiekybinės analizės ir t.t. Sutaupytas laikas ir medžiagos yra vertinamos milijonais dolerių, todėl užsakovas yra patenkintas.

Amager Bakke Bakke, Tekla, Trimble, Synergy Solutions

Simbolinis dūmų žiedas primins apie taršą

Kadangi iš jėgainės kamino rūkstančių dūmų vizualiai nesimato, projektuotojai sugalvojo simboliškai priminti apie aplinkos taršą. 30 metrų pločio dūmų žiedas, kurį, iš tikro, sudarys vandens garai, bus išspjaunamas į orą kiekviena kartą, kai iš 124 metrų aukščio kamino išleistas CO2 kiekis pasieks toną. Specialiai tam, bendradarbiaujant su vokiečių meninikų grupe „Realities United“ ir Danų nepelno siekiančia organizacija „Copenhagen Suborbitals“, buvo sukurtas kamino prototipas.

Tikimasi, kad kiekvienas žiedas, priklausomai nuo oro sąlygų, matysis apie 45 sekundes, o po to visiškai išsisklaidys. Įdomiausia dalis – naktinis šių žiedų apšvietimas automatizuotais lazeriais, kurie turės karščio sekimo įrangą ir galės tiksliai apšviesti garus iki pat jų išsisklaidymo.

„Amager Bakke“ - sporto ir poilsio centras

31,000 kvadratinių metrų ploto pastato stogą architektai nusprendė maksimaliai išnaudoti gyventojų sportui ir rekreacijai. Ant stogo įrengta 1,500 metrų „žalių“, „mėlynų“ ir „juodų – deimantinių“ slidinėjimo trasų, apsodintų medžiais. Slidinėjimo centras veiks ištisus metus, nes čia bus naudojamas tiek tikras, tiek dirbtinis sniegas. Ant stogo taip pat planuojama įrengti pasivaikščiojimo takus, alpinistų treniruočių centrą, kalnų dviračių trasas.

Projektas neapsiriboja vien tik pastatu, todėl kad aplinkinėje teritorijoje yra planuojama įkurti bėgiojimo ir dviračių takus, poilsio parką, čiuožyklą. Visą aplinkinę teritoriją planuojama išnaudoti šviečiant visuomenę apie atsinaujinančių ir perdirbamų energijos šaltinių naudą.

Praktiškumas ir estetika

„Amager Bakke“ jėgainė taps vienu aukščiausių pastatų Kopenhagoje ir bus matoma net iš paties miesto centro, todėl estetinis vaizdas projektuojant buvo ypač svarbus. Industriniame rajone stūgsantis gigantas turi atlikti ne tik savo funkciją, bet ir tapti visuotiniu traukos centru.

“Žaliojo“ pastato vaidmuo jam atitenka ne tik dėl, atliekų perdirbimo į energiją, bet ir fasado, kurį sudaro ne įprastinės plokštės o aliuminiai vazonai-plytos, apsodinti augalais, taip sukuriant žaliosios sienos įspūdį.

Slidininkams, norintiems pasikelti į trasas, bus įrengti liftai, kurie padės greitai ir patogiai pakilti į 100 metrų aukštį. Kylant bus galima pažvelgti ir į pačią dirbtinio kalno širdį, nes šalia kamino įrengti liftai bus stikliniai tiek lauko, tiek ir jėgainės pusėje.

BIM technologijų diegimas. Nuo ko pradėti? (VIDEO)

BIM technologijų diegimas. Nuo ko pradėti? (VIDEO)

Straipsnis iš žurnalo „Skaitmeninė statyba“ 2014.

Stebėdami Lietuvoje vykdomus pirmuosius integruotus, visų projekto dalių BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) projektus, jų sėkmes ir nesėkmes, įsitikinome, kad visų pirma projekto užsakovams svarbu gerai suprasti, ko ir kodėl turi reikalauti. Tad nebejotinai visa ko pradžia – užsakovo pasiruošimas projektui, tinkamų reikalavimų suformavimas.

BIM projektas

Dažnai BIM projektais pavadinami ir tie, kurių tik architektūrinė arba tik konstrukcijų dalis paruošiama BIM programine įranga. Nors BIM esmė – integruotas visų statinio dalių projektavimas, iki šiol Lietuvoje BIM technologijos daugiausia buvo taikomos tik techniniams projektams, dažnai neapimant inžinerinių sistemų. Kitaip tariant, sukurta informacija nebuvo naudojama statant ar eksploatuojant statinį.

BIM technologijų taikymo pradžia

BIM technologijų taikymas idealiu atveju turėtų prasidėti nuo projekto koncepcijos kūrimo ir pereiti į techninį projekto etapą bei paskesnius etapus. Pasitelkiant Vakarų šalių praktiką, Lietuvoje taip pat reikėtų aiškiai išskirti projekto koncepcijos etapą, kai sprendžiami visi esminiai ne tik architektūrinės dalies, bet ir optimalių konstrukcijų, statinio energinės analizės klausimai. O viso šio pasirengimo rezultatas – pabaigta ir pagrįsta techninė projektavimo užduotis.

Pirmiausia reikia turėti aiškią viziją, ar BIM bus naudojama statybos elementų gamybos, statybos ir eksploatacijos etapuose. Jei taip, atsiranda daug papildomų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Užsakovas, prieš pasirinkdamas vykdytojų komandą, turėtų užsitikrinti, kad naudojamos technologijos bus suderinamos, kad yra pasirinktas aiškus informacijos apsikeitimo modelis, naudojant IFC (angl. Industry Foundation Classes) failų formatą.

Esminis reikalavimas BIM programinei įrangai yra kitų projekto dalių IFC failų gavimo ir savo sukurtos informacijos išsiuntimo galimybė. Dauguma Lietuvoje vykdytų projektų, naudojusių programas be šių galimybių, buvo neveiksmingi.

Be to, svarbu, kad projekto vykdytojai pagrįstų savo deklaruojamas galimybes, todėl patariama reikalauti jau atliktų ar atliekamų BIM projektų pavyzdžių, kad būtų galima įsitikinti vykdytojo gebėjimais.

BIM technologijų diegimas, Synergy Solutions

Lietuvoje veikia nemažai IT įmonių, galinčių padėti užsakovui atlikti tokius vertinimus, atkreipti dėmesį į svarbius technologinius niuansus. Konsultuotis ypač svarbu bent jau pirmuosiuose projektuose, jei norima pasimokyti iš kitų, o ne savo klaidų.

Galima ir kita BIM pradžia, jei techninis projektas vis dėlto buvo atliekamas ne BIM aplinkoje, t. y. BIM projektą siūlo generalinis rangovas, imdamasis rengti darbo projektą. Ir šiuo atveju generalinio rangovo uždavinys bus pradėti nuo tinkamos komandos suformavimo, ne tik pagal kainą, kvalifikaciją, bet ir pagal BIM technologijų gebėjimus, suderinamumą. Tad lieka tie patys pirminiai uždaviniai, kaip ir BIM projektą siūlančio užsakovo atveju.

Pirmieji BIM projektai Lietuvoje

Pirmieji integruoto darbo projekto rengimo bandymai, projekto komandos darbą sujungiant į bendrą sistemą, Lietuvoje pradėti prieš dešimtmetį. Taip įgyvendinti projektai Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau juose kuri nors projekto dalis vis dar nebūdavo modeliuojama pagal BIM principus.

Toks bandymas panaudoti kompleksinį BIM beveik visoms projekto dalims ir pačiai statybai valdyti yra AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) įmonės  Jungtinio gyvybės mokslų centro Saulėtekyje projektas. Nors techninis projektas buvo atliktas ne trimatėje, o dvimatėje aplinkoje, PST subūrė komandą, kuri viską detaliai projektavo naudodama įvairias trimačio modeliavimo programas. Į šio projekto BIM procesą buvo įtraukta ir konstrukcijų gamintoja UAB „Markučiai“. Ne viskas buvo sklandu ir dėl technologijų, ypač su skirtingomis inžinerinių sistemų projektavimo programomis, kurias naudojo skirtingi subrangovai, tačiau PST gavo neįkainojamos patirties ir dabar jau žino, kaip veikia ir sąveikauja skirtingos BIM programos.

BIM technologijų taikymas

Be projektinio BIM modelio negali būti statybos pagal BIM sampratą. Tačiau, sukūrus tinkamus informacinius statinių modelius, galima diegti ir statybos procesų valdymo sprendimus: planavimo, matavimo, sąmatų valdymo, gamybos ir kt. PST savo projektuose planuoja išplėsti BIM taikymą planavimui, geodezinių prietaisų integravimui su konstrukcijų projektavimo modeliu ir kitiems statybų valdymo uždaviniams.

Nors nemažai Lietuvos projektuotojų jau dirba su BIM tipo programine įranga, vis dar trūksta žinių apie integruotą projektavimą. Itin svarbu, kad daugiau žinių turėtų užsakovai ir rangovai. Šiame BIM raidos etape statybų valdymo įmonės turėtų labiau domėtis, kaip išnaudoti BIM modelius statyboms valdyti, ir diegti bent minimalius sprendimus, užtikrinančius, kad užsakovai gaus informacinius statinio modelius, kurie atitinka tikrovę ir gali būti naudingi eksploatuojant statinį iki pat gyvavimo ciklo pabaigos.

Vis dėlto, pirmą kartą vykdant integruotus BIM projektus, rekomenduojama dar prieš pasirenkant vykdytojus ir sudarant sutartis į projekto komandą įtraukti BIM konsultantus, taip sumažinant nesėkmių riziką.

Atviro kodo standartai OpenBIM – pagrindas sėkmingai BIM plėtrai

Atviro kodo standartai OpenBIM – pagrindas sėkmingai BIM plėtrai

Autorius: Ernestas Beržanskis,  UAB Intelligent BIM Solutions direktorius

Skaitmeninė statyba Lietuvoje tik prasideda: įkurta nacionalinė BIM  organizacija VšĮ „Skaitmeninė statyba“, su vienokiu ar kitokiu efektyvumu įgyvendinami pirmieji BIM projektai. Natūraliai kyla klausimas: kokiu gi keliu suksime, siekiant efektyviai ir naudingai įvaldyti ateinančias BIM technologijas?

Kodėl pasaulis suka link BIM?

Norint atsakyti į straipsnio pradžioje iškeltus klausimus, visų pirma svarbu pažvelgti į pasaulines statybos tendencijas, kurios šiandien yra susijusios su darnia statyba. Darnios statybos idėjos verčia į statinį žvelgti iš jo gyvavimo ciklo perspektyvos nuo pat jo projektavimo iki nugriovimo.

Siekiama statyti efektyvius pastatus, taupančius energijos resursus, būtina atsižvelgti į statinio viso eksploatacinio ciklo kaštus. Ryšium su šiais siekiais atsiranda poreikis gerinti statinio statybos ir valdymo procesą apjungiant visus projektavimo, statybos ir eksploatavimo proceso dalyvius bendradarbiavimui.

Būtent šią funkciją ir atlieka BIM. Skaitmeninio pastato modelio sudarymas ir naudojimas sudaro galimybę efektyviai bendradarbiauti visiems šio proceso dalyviams.

OpenBIM, Synergy Solutions

BIM programinės įrangos tipai

BIM apjungia visus projektavimo, statybos ir pastato eksploatacijos proceso dalyvius bendram tikslui. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas iš dalyvių, dalyvaujantis procese ir atliekantis jam paskirtas užduotis, naudoja įvairią programinę įrangą, kurią siūlo skirtingi programinės įrangos tiekėjai:

  • architektūrinės statinio dalies projektavimo įrangą;
  • statybinių konstrukcijų projektavimo įrangą;
  • inžinerinių sistemų projektavimo įrangą;
  • projektinės dokumentacijos peržiūros programinę įrangą;
  • projekto valdymo programinę įrangą ir kt.

Natūraliai kyla klausimas: kaip gi efektyviai apjungsime visus statybos ir pastato eksploatacijos dalyvius bendram tikslui?

Open BIM užtikrina skaidrų ir atvirą darbo procesą bei leidžia projekto dalyviams dalyvauti bendrame projekte nepriklausomai nuo jų naudojamos programinės įrangos.

Atvirieji standartai OpenBIM

Natūralus atsakymas – siekiant apjungti statybos projekto dalyvius bendram darbui būtina užtikrinti, kiekvieno iš jų naudojama programinė įranga derėtų tarpusavyje. Norint, kad BIM procesas taptų populiarus ir kasdienis reiškinys, būtina eiti link vienodų programinės įrangos standartų.

Būtent ši iniciatyva buvo ir pavadinta OpenBIM, kurią pradėjo tarptautinė ne pelno siekianti organizacija buildingSMART International ir eilė BIM programinės įrangos kūrėjų: Tekla, Graphisoft, Nemetschek ir DDS-CAD.

OpenBIM – tai iniciatyva, kurios pagrindu yra kuriamas standartizuotas ir nuo programinės įrangos kūrėjų nepriklausomas BIM duomenų  modelis, aprašomas IFC (Industry Foundation Classes) standartu – ISO 16739. Siekiama, kad įvairios BIM programos galėtų importuoti bei eksportuoti IFC standarto duomenų failus ir taip būtų užtikrinamas efektyvus informacijos dalinimasis tarp skirtingų projekto dalyvių.

Siekiant užtikrinti viso BIM proceso sklandumą OpenBIM iniciatyva taip pat yra sukurti ir toliau tobulinami standartai, apibrėžiantys BIM proceso terminologiją – IFD (International Framework for dictionares) – ISO 12006-3 ir BIM procesą – IDM (International Delivery Manual) – ISO 29481.

OpenBIM, Synergy Solutions

Prielaidos sėkmingiems BIM projektams

Norint užtikrinti BIM projektų sėkmingumą, visų pirma, būtina akivaizdžiai pagerinti bendradarbiavimą tarp projektuotojų ir statybos, gamybos organizacijų. Komandinis darbas yra naujos integruotų projektų valdymo metodikos (angl. IPD – Integrated Project Delivery) pagrindas. Open BIM technologijos ir darbo metodika gali turėti esminę įtaką tokiam bendradarbiavimui pagerinti.

Lietuvoje yra daug projektų, kur naudojamos skirtingos integruoto projektavimo programos. Verta paminėti tikrai tam tinkamas ir išbandytas šias BIM projektavimo programas: ArchiCAD arba Revit – architektūros daliai, Tekla – konstrukcijoms. Elektros, silpnų srovių, automatikos sistemoms viena tinkamiausių programų yra DDS-CAD Electrical. ŠVOK ir VN inžinerinėms sistemoms siūlomi keli variantai, bet, vertindami integraciją į BIM projektus, sistemoje šilumos poreikio, galios skaičiavimą, slėgio nuostolių ir hidraulinio balansavimo skaičiavimo galimybes, elementų bibliotekas bei sistemos darbo greitį net dideliuose projektuose, rekomenduotume programą DDS-CAD.

Projekto vadybai, koordinavimui, komunikacijai siūlome vieną labiausiai pripažintų profesionalams skirtų programų Solibri Model Checker, taip pat nemokamą programą Tekla BIM Sight, kurią dauguma įmonių jau naudoja. Visos minėtos programos puikiai gali keistis tarpusavyje IFC failais, tiesiai importuodamos kolegų IFC failus ir eksportuodamos savo projektų dalį kitiems.