Lietuvos statinių projektavimo bendrovės vis dažniau naudoja inovatyvias projektavimo technologijas, tokias kaip BIM aplinkai skirti DDS-CAD programiniai moduliai, padedantys visiškai sumažinti galimų projekto klaidų tikimybę. Programė įranga DDS-CAD inžinieriams leidžia greitai ir kokybiškai kurti pastato inžinerinių tinklų sistemas, iki smulkmenų pateikiant projektinius sprendinius, juos integruojant į bendrąjį pastato modelį ir parodant visų pastato sistemų sąveiką.

DDS (Data Design System) pastatams projektuoti skirtas programas pradėjo siūlyti dar 1984 metais. Nuo to laiko parduota maždaug 15 tūkst. licencijų, daugiausia Europoje. Programinė įranga DDS-CAD išsiskiria funkcionalumu, pasiūlydama tikslų geometrinį pastato atvaizdavimą ir automatiškai parengdama išsamius ir patikimus dokumentus, tokius kaip sąmatų žiniaraščiai su medžiagų kiekiais ir kainomis, detalius dvimačius arba trimačius  mazgų ir detalių brėžinius, reikalingus projekto dokumentacijai pildyti.

Projektuojant pastato inžinerinius tinklus DDS-CAD programiniu paketu, projektinius sprendinius galima priimti atsižvelgiant į LST EN projektavimo standartus, kurių nereikia papildomai įdiegti, – jie automatiškai atnaujinami atsiradus  pakeitimų.

Pasirinkus kriterijus, DDS-CAD programinis paketas tikrina projektą, nustatoma, ar pasirinkti sprendiniai tinkami.  Darbo eigą ir kokybę palengvina DDS-CAD programiniame pakete įrengtas klaidų identifikatorius ir  registras, įspėjantis inžinierius, ar projektuojama inžinerinė sistema sujungta teisingai, ar sistemos realiai nesikerta, automatiškai generuojamos inžinerinių tinklų charakteristikos.

„DDS-CAD programiniu paketu atliekami įvairūs skaičiavimai padeda projektuotojui nuspręsti, kokie sprendiniai optimaliausi“, – teigia E. Beržanskis. Pasak jo, apšvietimo lygį galima apskaičiuoti pagal higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ir parinkti atitinkamus šviestuvus, be to, įmanoma numatyti, koks būtų įtampos kritimas sistemoje, ir taip iš anksto sužinoti, ar projektuojama sistema atitinka saugos taisykles.

Programiniame pakete DDS-CAD Electrical įdiegtas „Dialux“ papildinys palengvina natūralaus ir dirbtinio apšvietimo projektavimą. Ši programa atlieka apšvietimo analizę ir apskaičiuoja apšvietimo lygius– taip parenkamas optimalus apšvietimo modelis, nuo kurio priklauso, ar tai bus LED, ar įprastas apšvietimas. Tada galima parinkti realius gaminius ir jų išdėstymą patalpoje.

DDS-CAD Electrical programiniu paketu galima stebėti visas atšakas ir kabelių matmenis, todėl pakeičiant arba prijungiant kiekvieną grandinę bus automatiškai atliekami pakeitimai sąnaudų žiniaraštyje ir paskirstymo skydų schemose.

„Automatiškai sudarant sąnaudų žiniaraščius, daug paprasčiau prognozuoti projekto kainą ir išvengti statybos metu pasitaikančių nenumatytų išlaidų“, – tikina E. Beržanskis. Praktika rodo, kad DDS-CAD programiniu paketu atliekami skaičiavimai, automatinis brėžinių sudarymas ir aktualios dokumentacijos kaupimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir sutaupyti iki 30 proc. laiko, kurio prireiktų projektą rengiant įprastais metodais.

Dar 2011 m. DDS-CAD programine įranga pradėjo naudotis ir įmonės Synergy Solutions projektuotojai. Bendrovė buvo viena pirmųjų, įsigijusių DDS-CAD licenciją. Ji sėkmingai ja naudojasi iki šių dienų. Mokantis ja dirbti daug padėjo kolegos iš Norvegijos, Olandijos ir Vokietijos.

Dabar Synergy Solutions projektuotojai naudojasi naujausiomis DDS-CAD modulių versijomis. Nuolat gaunami naujiniai, duomenų bazės papildomos naujais įrenginiais, atsiranda naujų funkcijų, palengvinančių inžinerinių tinklų projektavimą. Jeigu projekte tenka parinkti inžinerinių tinklų komponentus, kurių nėra DDS-CAD duomenų bazėje, problema lengvai išsprendžiama pakeitus esamo komponento parametrus pagal gautas technines specifikacijas.

„Jeigu projektas nestandartinis arba reikia labai tiksliai išdėstyti šviestuvus, naudojamės DDS-CAD įdiegtu „Dialux“ papildiniu. Patogu, kad abi programos suderintos ir veikia be jokių nesklandumų“, – teigia I. Čirūnaitė. Dabar tik vieninteliu DDS-CAD programiniu paketu „Electrical“ galima sukurti visą projektą, kitais atvejais reikia naudotis daugiau nei viena programa.

DDS-CAD yra intuityvus, jis padeda sutaupyti daug laiko atsisakius viso pasikartojančio darbo, kai, pasirinkus vieną elementą, jį reikia išdėstyti per visą pastatą. Kitose programose nėra tokių darbą palengvinančių ir klaidų skaičių mažinančių funkcijų. Naudojantis DDS-CAD, pavyksta išvengti tokių dažniausiai pasitaikančių klaidų kaip sistemų susikirtimas, o tai dažniausiai išryškėja tik pradėjus statybas.

DDS-CAD programinį paketą Synergy Solutions naudoja tiek Lietuvos, tiek užsienio projektams rengti. Dalyvauti užsienio objekų projektavimo darbuose be DDS-CAD programinės įrangos, būtų tiesiog neįmanoma.

Didžioji dalis kompleksinių projektų, kai pasitelkiami projektuotojai iš užsienio, yra vykdoma BIM aplinkoje. Bendrovei Synergy Solutions teko projektuoti inžinerinių tinklų sistemas gyvenamuosiuose namuose Švedijoje, taip pat Danijos viešbučių tinklo CABINN pastatus.

„Plėtodami mūsų bendrovės verslą, atsižvelgiame tiek į užsienio partnerių poreikius, tiek į Lietuvoje plėtojamas skaitmeninės statybos idėjas, todėl BIM technologijų įsisavinimas ir naudojimas kasdieninėje veikloje yra vienas iš pagrindinių bendrovės prioritetų, – teigia įmonės vadovė I. Čirūnaitė – ateities pokyčiams reikia pradėti ruoštis jau šiandien, kitaip beviltiškai atsiliksime.“

Straipsnis iš svetainės http://ibimsolutions.lt

Autorius:  Ernestas Beržanskis, Intelligent BIM Solutions direktorius

Lietuvos statybos teisiniuose reglamentuose apibrėžti projekto įgyvendinimo etapai smarkiai skiriasi nuo geriausios užsienio praktikos. Dabartiniai projekto etapai mums neužtikrina sklandaus perėjimo iš vieno etapo į kitą ir projekto dalyvių bendradarbiavimo. Nėra aiškiai apibrėžta, kas turi būti daroma kiekvienu projekto etapu, kokie turi būti pasiekti tikslai, neapibrėžti ir patys etapai arba kaip mes juos interpretuojame. Dėl neapibrėžtumo lieka vietos interpretacijoms, todėl kyla ginčų tarp užsakovo, rangovo ir projektuotojo.

Bendraudamas su statybos proceso dalyviais, dažnai girdžiu statybininkų priekaištų dėl projekto kokybės, baigtumo, dėl to atsirandančių pakeitimų statybos metu, vėlavimo, augančių sąnaudų. Ypač daug nesusipratimų kyla dėl inžinerinių sistemų, nes techniniuose projektuose tai dažnai yra tik nebaigti scheminiai sprendiniai, o darbo projektas (kaip jau priimta konstrukcijų daliai) dažnai būna tik formalumas. Įdomu tai, kad ginčų atveju nepavyksta išreikalauti tinkamos projekto kokybės, nes mūsų įstatymuose tai nepakankamai reglamentuota.

Akivaizdu, kad turime problemų dėl projekto etapų, jų apibrėžimų ir reikalavimų, taikomų projekto informacijos detalumui ir baigtumui. Manau, reikėtų perimti geriausią pasaulinę praktiką.

Nagrinėdami užsienio valstybėse apibrėžtus projekto etapus ir procesus, matome esminių skirtumų, palyginti su Lietuva. Kad ir kokios būtų projekto organizavimo formos (ar projektavimu rūpinasi generalinis rangovas, ar modelis parenkamas baigus projektuoti), išskiriami tokie patys etapai ir procesai, kurie turi būti atlikti įgyvendinant projektą.

Projekto procesus ir jų gerąją praktiką pasaulyje nagrinėja kelios organizacijos. Pirmiausia britų Statybos pramonės taryba (angl. Construction Industry Council, CIC) ir Karališkasis Britanijos architektų institutas (angl. The Royal Institute of British Architects, RIBA). Šių organizacijų projekto metodika iš esmės sutampa.

RIBA aprašytasis procesas lyg ir panašus į mūsų, tačiau kur slypi svarbiausias ir rezultatus lemiantis skirtumas?

Tai kur kas kompleksiškesnis pasiruošimas, galimybių studija ir koncepcijos projektas, kurį rengia ne vien architektai, o visa projektuotojų ir kitų specialistų komanda. Todėl, įgyvendinant koncepciją, nustatomi pagrįsti, apskaičiuoti ir visoms šalims tinkami sprendimai, atsižvelgiant į funkcinius, aplinkosaugos, energetikos, statybos strategijos ir eksploatacijos išlaidų poreikius, tikslus.

0 etapas – projekto apibrėžimas. Nusprendžiama, ar verta vystyti projektą, koks tai bus projektas, ar yra galimybių. Paruošiama pirminė projekto programa.

1 etapas – pasiruošimas projektui. Atliekama galimybių studija, sklypo analizė, nustatomi esminiai projekto tikslai, reikalavimai, įskaitant skirtingas sritis. Šiuo etapu nustatomos projektui reikalingos kompetencijos ir surenkama visa komanda.

2 etapas – koncepcijos projektas. Dirba integruota komanda: architektai, konstruktoriai, sistemų inžinieriai, priežiūros specialistai. Kiekvienas narys sprendimus vertina savo požiūriu, nagrinėjami sprendimų variantai, vykdoma analizė, skaičiavimai. Kitaip tariant, šiuo etapu atsakoma į esminius klausimus, kas turi būti padaryta, ir pagrindžiama kodėl. Šį ir lietuviškąjį ikiprojektinių pasiūlymų etapus sudėtinga lyginti tiek pagal apimtį, tiek pagal kokybę.

3 etapas – projekto vystymas. Projektuotojai arba kita komanda imasi vykdyti jau priimtus pagrįstus sprendimus. Šis etapas gal labiau atitinka lietuvišką sąvoką „techninis darbo projektas“. Po šio etapo pasirenkami rangovai.

4 etapas – techninis (kitur dar vadinamas gamybos) projektas. Jau būna parinkti visų dalių rangovai, kurie kartu su projektuotojų komanda derina sprendimus. Šiuo etapu ruošiamas gana detalus gamybos, pirkimų, statybos darbų planas.

5 etapas – statyba. Vykdomas planas, atliekama projekto vykdymo kontrolė, prireikus daromi projekto pakeitimai ir renkama informacija, skirta pastato eksploatacijai.

6 etapas – perdavimas eksploatuoti. Perduodama visa informacija, paruošiami stebėjimo, priežiūros planai. Pasirašomos pastato administravimo sutartys.

7 etapas – eksploatacija. Pradėjus eksploatuoti statinį, vykdoma garantinė techninė priežiūra, stebėjimas, atliekami papildomi vertinimai, atnaujinama detalioji informacija.

RIBA aprašytojo proceso rezultatus lemiantis veiksnys – kur kas kompleksiškesnis pasiruošimas, galimybių studija ir koncepcijos projektas, kurį rengia ne vien architektai, o visa projektuotojų ir kitų specialistų komanda.

Manyčiau, turime aiškiai apibrėžti šį etapą ir Lietuvoje. Kitas esminis skirtumas – baigiamuoju projektavimo etapu visi rangovai papildo projektavimo komandą, dirba kartu ir siekia bendrai pasiruošti statyboms.

Tad ypač svarbu numatyti etapą, kai projektuotojai bei visi rangovai, subrangovai kartu derina ir detalizuoja sprendimus. Tai padėtų išvengti daugybės nesusipratimų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kurie klausimai ar jų aspektai kuriuo projekto etapu nagrinėjami. Pavyzdžiui, pastato eksploatacijos, priežiūros strategijos klausimai aptariami jau pirmuoju etapu ir plėtojami vėliau. Tai išties svarbu, nes nuo pat pradžių turime vertinti visus savo sprendimus ir statinio eksploatacijos, ir priežiūros aspektu.

Ar ne laikas pasinaudoti jau patikrintomis metodikomis ir pritaikyti jas Lietuvoje? Be minėtų projekto etapų, svarbu apibrėžti kiekvieno etapo rezultatus, informacijos detalumą.

LOD (angl. Level of Development) – modeliavimo detalumo sistema, aprašanti kiekvienos projekto dalies išbaigtumo lygį. Ši sistema yra tarptautinė ir rekomendacinio pobūdžio, naudojama formuojant techninius reikalavimus projekto išbaigtumui.

Jei kiekvienam projekto etapui, kiekvienai projekto daliai dar galėtume nusakyti informacijos detalumą, gautume tvarią sistemą, kai užsakovas ir vykdytojas vienodai supranta, kas, kada ir kaip detaliai turi būti atlikta.

Šiuolaikinės projektavimo ir statybos valdymo, o vėliau ir statinių priežiūros BIM metodikos ir technologijos sudaro išskirtines sąlygas dirbti pagal minėtas metodikas bei užtikrinti bendradarbiavimą, informacijos integralumą tiek projektuojant, tiek pereinant iš vieno projekto etapo į kitą.

Taikant BIM, anksčiau aprašyti procesai tampa realūs, lengviau įgyvendinami, BIM technologijos užtikrina geresnį visų proceso dalyvių bendradarbiavimą ir darbą integruotoje aplinkoje, o svarbiausia – sukurtos informacijos panaudojimą gamybos ir statybos etapuose.