BIM technologijų diegimas. Nuo ko pradėti? (VIDEO)

Straipsnis iš žurnalo „Skaitmeninė statyba“ 2014.

Stebėdami Lietuvoje vykdomus pirmuosius integruotus, visų projekto dalių BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) projektus, jų sėkmes ir nesėkmes, įsitikinome, kad visų pirma projekto užsakovams svarbu gerai suprasti, ko ir kodėl turi reikalauti. Tad nebejotinai visa ko pradžia – užsakovo pasiruošimas projektui, tinkamų reikalavimų suformavimas.

Dažnai BIM projektais pavadinami ir tie, kurių tik architektūrinė arba tik konstrukcijų dalis paruošiama BIM programine įranga. Nors BIM esmė – integruotas visų statinio dalių projektavimas, iki šiol Lietuvoje BIM technologijos daugiausia buvo taikomos tik techniniams projektams, dažnai neapimant inžinerinių sistemų. Kitaip tariant, sukurta informacija nebuvo naudojama statant ar eksploatuojant statinį.

BIM technologijų taikymas idealiu atveju turėtų prasidėti nuo projekto koncepcijos kūrimo ir pereiti į techninį projekto etapą bei paskesnius etapus. Pasitelkiant Vakarų šalių praktiką, Lietuvoje taip pat reikėtų aiškiai išskirti projekto koncepcijos etapą, kai sprendžiami visi esminiai ne tik architektūrinės dalies, bet ir optimalių konstrukcijų, statinio energinės analizės klausimai. O viso šio pasirengimo rezultatas – pabaigta ir pagrįsta techninė projektavimo užduotis.

Pirmiausia reikia turėti aiškią viziją, ar BIM bus naudojama statybos elementų gamybos, statybos ir eksploatacijos etapuose. Jei taip, atsiranda daug papildomų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Užsakovas, prieš pasirinkdamas vykdytojų komandą, turėtų užsitikrinti, kad naudojamos technologijos bus suderinamos, kad yra pasirinktas aiškus informacijos apsikeitimo modelis, naudojant IFC (angl. Industry Foundation Classes) failų formatą.

Esminis reikalavimas BIM programinei įrangai yra kitų projekto dalių IFC failų gavimo ir savo sukurtos informacijos išsiuntimo galimybė. Dauguma Lietuvoje vykdytų projektų, naudojusių programas be šių galimybių, buvo neveiksmingi.

Be to, svarbu, kad projekto vykdytojai pagrįstų savo deklaruojamas galimybes, todėl patariama reikalauti jau atliktų ar atliekamų BIM projektų pavyzdžių, kad būtų galima įsitikinti vykdytojo gebėjimais.

Lietuvoje veikia nemažai IT įmonių, galinčių padėti užsakovui atlikti tokius vertinimus, atkreipti dėmesį į svarbius technologinius niuansus. Konsultuotis ypač svarbu bent jau pirmuosiuose projektuose, jei norima pasimokyti iš kitų, o ne savo klaidų.

Galima ir kita BIM pradžia, jei techninis projektas vis dėlto buvo atliekamas ne BIM aplinkoje, t. y. BIM projektą siūlo generalinis rangovas, imdamasis rengti darbo projektą. Ir šiuo atveju generalinio rangovo uždavinys bus pradėti nuo tinkamos komandos suformavimo, ne tik pagal kainą, kvalifikaciją, bet ir pagal BIM technologijų gebėjimus, suderinamumą. Tad lieka tie patys pirminiai uždaviniai, kaip ir BIM projektą siūlančio užsakovo atveju.

Pirmieji integruoto darbo projekto rengimo bandymai, projekto komandos darbą sujungiant į bendrą sistemą, Lietuvoje pradėti prieš dešimtmetį. Taip įgyvendinti projektai Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau juose kuri nors projekto dalis vis dar nebūdavo modeliuojama pagal BIM principus.

Toks bandymas panaudoti kompleksinį BIM beveik visoms projekto dalims ir pačiai statybai valdyti yra AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) įmonės  Jungtinio gyvybės mokslų centro Saulėtekyje projektas. Nors techninis projektas buvo atliktas ne trimatėje, o dvimatėje aplinkoje, PST subūrė komandą, kuri viską detaliai projektavo naudodama įvairias trimačio modeliavimo programas. Į šio projekto BIM procesą buvo įtraukta ir konstrukcijų gamintoja UAB „Markučiai“. Ne viskas buvo sklandu ir dėl technologijų, ypač su skirtingomis inžinerinių sistemų projektavimo programomis, kurias naudojo skirtingi subrangovai, tačiau PST gavo neįkainojamos patirties ir dabar jau žino, kaip veikia ir sąveikauja skirtingos BIM programos.

Be projektinio BIM modelio negali būti statybos pagal BIM sampratą. Tačiau, sukūrus tinkamus informacinius statinių modelius, galima diegti ir statybos procesų valdymo sprendimus: planavimo, matavimo, sąmatų valdymo, gamybos ir kt. PST savo projektuose planuoja išplėsti BIM taikymą planavimui, geodezinių prietaisų integravimui su konstrukcijų projektavimo modeliu ir kitiems statybų valdymo uždaviniams.

Nors nemažai Lietuvos projektuotojų jau dirba su BIM tipo programine įranga, vis dar trūksta žinių apie integruotą projektavimą. Itin svarbu, kad daugiau žinių turėtų užsakovai ir rangovai. Šiame BIM raidos etape statybų valdymo įmonės turėtų labiau domėtis, kaip išnaudoti BIM modelius statyboms valdyti, ir diegti bent minimalius sprendimus, užtikrinančius, kad užsakovai gaus informacinius statinio modelius, kurie atitinka tikrovę ir gali būti naudingi eksploatuojant statinį iki pat gyvavimo ciklo pabaigos.

Vis dėlto, pirmą kartą vykdant integruotus BIM projektus, rekomenduojama dar prieš pasirenkant vykdytojus ir sudarant sutartis į projekto komandą įtraukti BIM konsultantus, taip sumažinant nesėkmių riziką.